atapilas

atãpilas sm. (1) 1. viršutinio aruodo apatinė dalis: Pripylė avižų lig atãpilo Ds. Pelės pragraužė atãpilą – grūdai išbirs Ut. 2. sing. kiauliniai grūdai: Kiek atãpilo turi? Trgn. 3. saikas – apie ¹/₅ pūro: Čia bent trys atãpilai pareis Trgn. 4. vieta, į kurią krinta arpuojant iš ausies grūdai: Atãpilan niekotę pakišk Trgn. 5. atpilta, nebe pirmo pylimo gira: Jau kelintą atãpilą geriam Ds.